Featured Video Play Icon
Lietuva Svarbu žinoti

Atsisakom VISKO?…(video)

Mes gyvenam iš biudžeto. Kuo didesnis, tuo visi mes daugiau turim, ką dalintis. yra tuo didesnis, kuo mes visi daugiau sumokam mokesčių. O tie mokesčiai atsiranda iš ko? – Kuo daugiau darbo vietų, tuo daugiau yra mokančių į biudžetą pinigus. Kuo algos yra didesnės, tuo didesnės biudžeto pajamos. Kuo daugiau mes visi perkam, atitinkamai daugiau uždirbdami, tuo daugiau sumokam PVM, kuris sudaro „liūto“ dalį mokestinėje sistemoje. Ir valdžios uždavinys yra padaryti taip, kad ir tų darbo vietų būtų kuo daugiau, ir atlyginimai būtų kuo didesni ir tada savaime bus tas didesnis pirkimas ir didesnis . Ir kokius dabar gi valdžia turi instrumentus? – Ne idėjas, bet tiesiog techninius instrumentus toms idėjoms įgyvendinti, jeigu jie tas idėjas turi. Tai pirmiausiai tie patys mokesčiai, vienokie ar kitokie, akcizai. Dabar tiek mokesčių, tiek akcizų mes jau negalime nusistatyt savarankiškai.

Šitas instrumentas iš mūsų valdžios yra perduotas Briuseliui. Dauguma svarbių mokesčių, pavyzdžiui, tas pats PVM negali būti mažesnis, negu jau yra Briuselio nustatyta. Šito instrumento valdžia nebeturi. Kitas instrumentas, kuris yra ypatingai svarbus, kalbant apie darbo vietų kūrimą, tai yra muitai. Visur ir visais laikais, visam pasaulyje ir dabar vyksta kova tarp valstybių dėl muitų tarifų, nes jie leidžia sudaryt geresnes sąlygas savo gamintojams. Muitus, kaip instrumentą,  mes taip pat atidavėm Briuseliui. Taigi mūsų valdžia šito instrumento jau neturi. Ir dar vienas labai svarbus instrumentas, kalbant apskritai apie ekonominį valstybės gyvenimą, tai yra pinigas, kuris dar kol kas, va tuos paskutinius mėnesius pas mus yra.

Ir dabar pakalbėkim apie pinigą, kaip instrumentą. Ką jis duoda, kokius pliusus valdžiai, jei savo pinigą turi? Tai pirmiausiai yra toks dalykas, kaip senjoražas. Ką tai reiškia? Jeigu valdžia išleidžia į apyvartą pinigus, ar daro pinigų emisiją, tai atspausdint 500 litų banknotą kainuoja centus. Bet banknoto vertė 500 litų. Šitas pliusas yra vadinamas senjoražu. Atsisakydama pinigo, valdžia atsisako ir pajamų iš senjoražo. Tai atitenka šiandieną Europos centriniam bankui. Valdžia gali nustatyti pačią pinigų kainą, nustatydama palūkanų normą, už kurią centrinis bankas skolina pinigus komerciniams bankams. Nustatydamas tą santykį didesnį ar mažesnį procentų normą, jis reguliuoja pinigų pasiūlą ar paklausą valstybėje. Jei ekonomika perkaitusi, reikia sumažinti pinigų kiekį, jei atvirkščiai – reikia didinti gamybą, ji papigina tuos pinigus. Atsisakydami savo pinigo, mes atsisakome ir šio instrumento.

Galima reguliuoti patį pinigų kiekį, esantį rinkoje. Tai irgi yra susiję su ekonomikos ciklais. Tai dar vienas instrumentas pačio pinigų kiekio buvimas rinkoje. Jeigu tu turi savo pinigą, tu gali reguliuoti šitą kiekį, jeigu tu jo neturi, tai suprantama, kad ir šio instrumento neturi.

Pinigo santykiai su užsienio valiutomis taip pat labai svarbus instrumentas. Ypač svarbus kuriant darbo vietas, nes nustato pinigų kainą santykyje su užsienio valiutomis. Nuo to priklauso, kas labiau apsimoka – eksportas ar importas. Čia visada reikia ieškoti balanso. Tarkim, daiktui pagaminti jums kainavo 4 litus, o užsienyje, jeigu jį parduosit už 1 eurą, tai čia atsivežęs tą eurą gausite tik 3.50 lito. Turėsite nuostolį. Vadinasi, turite savo kainą jau kelti eurais. Ir atvirkščiai, jeigu iš ten atsivežate prekę už 1 eurą, o čia yra 3,5 lito , tai ši prekė Lietuvoje negali kainuot mažiau nei 3,5. Jei santykis bus kitoks, pavyzdžiui 2 litai už 1 eurą, tai ši prekė atitinkamai atpigs Lietuvoje, jeigu bus 6 litai už 1 eurą, atitinkamai ši prekė bus brangesnė. Tada jūs žiūrėsit, ar tą prekę geriau gamint Lietuvoje, ar atsivežt iš užsienio.

Va šitaip nustatant santykį savos valiutos su užsienio valiutomis, galima reguliuoti gamybą savo šalyje, o gamyba ir yra darbo vietos. Tai yra vienas iš pačių svarbiausių instrumentų apskritai kalbant apie ūkinį gyvenimą valstybėje. Kodėl  įsivedę eurą sunkioje padėtyje atsidūrė graikai, ispanai, italai, portugalai? Nes jie neteko šito instrumento ir jiems neapsimoka savo šalyse gamint daugelį paprastų dalykų. Ten užtat yra milžiniška bedarbystė. Jie gamybą iškėlė į Aziją. O kodėl gamybą iškėlė? Mažindami kaštus. Tie procesai atsirado, kai valdžia neturi vieno iš pačių pagrindinių instrumentų, kalbant apie gamybą savo šalyje, savo pinigo. Yra dar toks dalykas, kaip santykis tarp centrinio banko ir vyriausybės. Dabar visas pasaulis gyvena sistemoje, kuri yra primesta pasaulio banko ir tarptautinio valiutos fondo, tai yra ne taip senai padaryta, maždaug nuo 1970 metų. Dabar centriniai bankai, viso pasaulio šalių yra nepriklausomi ir su vyriausybe ranka rankon nedirba. Centriniai bankai dirba kažkokiems mitiniams pasaulinio masto procesams, bet ne savo valstybei. Iki 1970 metų buvo kitaip.

Vyriausybė su centriniais bankais buvo tandemas. Mums reikia, pavyzdžiui, Sodros biudžete skylę uždengt, mums trūksta milijardo litų, tai kaip mes dabar elgiamės? Mes išplatinam vertybinius popierius, pasiskolinam iš kažkokio banko pinigus, mokam jam palūkanas ir taip ateina pas mus tas milijardas, bet galima gi kitaip padaryti ir taip anksčiau buvo daroma. Buvo skolinamasi iš savo centrinio banko, iš tos valstybės centrinio banko. Arba net nesiskolinama, o iš principo yra emituojamas tas milijardas. Tuoj man pasakys kas nors, – ką jis čia šneka…, taigi infliacija padidės. Tai palaukit, mielieji mano, bet juk atėjęs iš užsienio bankų milijardas irgi pasklinda Lietuvoje, jis irgi padidina pinigų masę. Ir nėra principinio skirtumo, ar jis atėjo iš užsienio bankų, ar iš Lietuvos centrinio banko. Kur jūs matot skirtumą? Bet skirtumas yra tame, kad vienu atveju tu moki arba savo centriniam bankui palūkanas, arba apskritai nemoki palūkanų, nes jis tiesiog emisiją tokią padarė, aišku padidindamas pinigų masę toj valstybėj, arba tu pasiskolinęs iš užsienio banko, moki jam palūkanas. O iš kur gavo užsienio bankas tuos pinigus? Ogi lygiai taip pat, emitavo sakykim Europos centrinis bankas. Lygiai taip pat, jis iš oro pagamina pinigus, paskolina komerciniams bankams, o tie savo ruožtu paskolina mums. Ir ši sistema, kaip sakiau, galioja maždaug nuo 1970 metų.

Anksčiau buvo visiškai kita sistema. Dabar visos pasaulio valstybės gyvena tokioj sistemoj, skolinasi iš pasaulio banko ir moka jiems palūkanas. Dėl to per šiuos keliasdešimt metų visą ekonominę galią savo rankose iš esmės sukaupė bankai. Ne veltui šiomis dienomis kokie konfliktai, pavyzdžiui, yra Vengrijoj? Vengrai pabandė centrinį banką grąžinti sau ir kilo baisus pasipriešinimas. Vengrai turėjo atsisakyti šito sprendimo. Dabar jie vėl bando jį paimt į savo rankas. Taip pat ir Argentinos konfliktas su visais pasaulio bankais, ten tie patys procesai. Kinija ir kitos šalys irgi mato, kad ta sistema yra visiškai nenaudinga valstybėms. Mes šeriam kažkokius pasaulio bankininkus, kurie pinigus gamina iš oro ir verčia mus iš jų skolintis. Kai atsisakysim savo lito, tai mums apskritai nerūpės santykis tarp valstybės centrinio banko ir vyriausybės, kadangi mes ir savo pinigo neturėsim. Kalbant apie  pinigą, kaip instrumentą. Jeigu turi savo pinigą, turi savo centrinį banką ir jeigu turi dar politinės valios turėti ir savo valstybinį komercinį banką, tai valstybinis komercinis bankas gali atlikti skolintojo vaidmenį. Tada palūkanos už paskolas liks Lietuvoje, liks valstybinio komercinio banko sąskaitose. Tu iš vienos kišenės paskolinsi Vilniuje tą milijardą uždengti biudžeto skylėms, bet palūkanos liks tavo kišenėj, o dabar kur nueina tie procentai? Dabar tie procentai nueina skandinavams. Va jums ir paprastas nuostolis Lietuvai. Atsisakydami savo valiutos, mes taip pat atsisakome ir šitos galimybės.

Dabar yra dar vienas dalykas, apie kurį apskritai nešnekama, bet lietuviai turėtų tai suprast. Per pastaruosius 100 metų, kiek kartų mes praradome savo santaupas, savo pinigų sukauptų perkamą galią? 1914 metai, prasideda pirmas pasaulinis karas, paskui revoliucija Rusijoj ir lietuviai, tuomet pinigus kaupę cariniais rubliais, viską praranda, nes rublis išnyksta, jo nebereikia niekam. Tada smetoninė Lietuva. Lietuviai per tą dvidešimtmetį sukaupė pinigų jau smetoniniais litais, 1940 metai, antras pasaulinis karas… Ši sistema žlunga, žlunga ir mūsų santaupos. Aš jau nekalbu apie karo metų reichsmarkes, jos galiojo labai trumpai, bet vistiek kažkas spėjo jas sukaupt, jos tapo niekinėmis. Pokaris… Pastarieji 40 metų iki 1990 metų kovo 11-oji. Lietuviai buvo sukaupę milžiniškus kiekius pinigų. Tarp kitko, Tarybų Sąjungoje jie buvo pirmi pagal indėlių dydį, tenkantį vienam žmogui. Tai čia tik ką jie oficialiai taupomosiose kasose laikė. O kiek dar laikė paslėpę po pagalvėmis… Ir vėl mes viską praradom.

Praradom pinigų, sukauptų fizinių asmenų, perkamąją galią. Vyriausybė, turėdama savo pinigus gali teoriškai pasirūpinti, kad perkamoji pinigų galia išliktų, turint omenyje galimas perturbacijas netolimoje ateity, aišku, jeigu manysi, kad mes įstojom į tokią begalinę ramybės epochą, tai toks klausimas nekyla. Bet rodo, kad ramybė nesitęsia ilgai, ypatingai Lietuvoje. Kiek kartų viskas keitėsi per pastaruosius100 metų? Aš visada klausiu: jei per pastarąjį 100 metų Lietuvoje tiek kartų buvo virsmas ir politinis, ir ekonominis, tai kodėl dabar mes įsitikinę, kad ateityje tie keliasdešimt metų bus visiškai ramūs? Jeigu visą laiką buvo tie virsmai, vadinasi, bus ir ateityje. Norint išsaugot tą, ką mes jau dabar esam sukaupę, arba dar būsim sukaupę, reikia apie tai ir galvot. Žinoma, tai galima padaryt ir eurais, tačiau apie tai tiesiog reikia galvoti. Kai mes neturėsim savo pinigo, tai jau priklausysim nuo tų procesų, kurie vyks su euru, mes jokios įtakos negalėsim turėt, o turėdami savo pinigą, galėtume reguliuoti, kažkaip stengtis išsaugot sukauptų pinigų perkamąją galią. Tie, kurie pasisako už lito atsisakymą ir už euro įvedimą, jie atsisako šių instrumentų, kuriuos aš išvardinau. Atsisako galimybės įtakoti šių instrumentų pagalba darbo vietų kūrimą, žmonių uždarbio kiekį, atsisako instrumentų, įtakojančių ekonomiką Lietuvoje. O ką jie mato, kaip pliusą? Pirmiausiai, nereikės keisti valiutos, važiuojant į užsienį kaip turistui, eksportuojant arba importuojant prekes. Jeigu iš euro zonos – nereikės, bet jeigu iš kur kitur – vis tiek reikės. Tai iš esmės čia tik turistams palengvinam. Be abejo, jiems patogiau.

Antras dalykas, ką jie ne visada deklaruoja, bet matyt tai ir yra svarbiausia priežastis, kurią jie turi omeny taip entuziastingai siekdami euro. Jie tikisi pigiau skolintis, mūsų skola didėja, didėja skolos aptarnavimas, reikia skolintis, kad skolą aptarnautume, ar ne? Taigi yra tikslas kuo pigiau skolintis. Va dabar pasiskolinom milijardą už du su trupučiu procentų. Koks džiaugsmas, pirmą kartą mes taip pigiai pasiskolinome… Čia yra daugiau negu naivus tikėjimas, kad nuo pačio buvimo euro zonoje priklausytų skolinimo procentai. Pavyzdžiui šiomis dienomis Prancūzijos skolinimosi procentas labai staigiai išaugo, Prancūzijoj panika, kol kas ne visai aišku, kodėl staiga pasikeitė tas procentas. Ką aš tuo noriu pasakyt? Buvimas euro zonoj niekaip neapsprendžia skolinimosi , nes ta pati , Graikija, Vokietija, Prancūzija euro zonoj jau senai, bet skolinasi labai skirtingais procentais. Vokietija skolinasi visada pigiausiai, o ispanai brangiau, graikai dar brangiau. Prancūzams, kaip sakiau šiomis dienomis staiga padidėjo skolinimosi kaštai, ir jie pradėjo panikuot. Taigi pliusai yra tokie abejotini, abejotini… O minusai, atsisakant pinigo kaip instrumento, yra esminiai… esminiai! Valstybė, atsisakanti tokių instrumentų, atsisakanti savo pinigo, atsisakanti įstatymų viršenybės savo teritorijoje, virsta savivaldybe. Ir Lietuva pavirs… tai bus savivaldybė Europos mastu.

Kaip Lietuvos mastu Biržų savivaldybė, Prienų savivaldybė. Jos irgi neturi nei pinigų emisijos teisės, nei savo įstatymų. Jos turi galimybę leist kažkokius potvarkius rajono ribose, bet tai labai smulkūs buitiniai reikalai. Taigi Lietuva kaip valstybė virsta Europos mastu tokia savivaldybe ir tai nėra tik Lietuvos bėda. Nereikia manyt, kad tik Lietuvoj šitaip yra. Visa Europa virsta savivaldybėmis, o centras pasidaro Briuselyje. Čia sėdi niekieno nerinkti Briuselio komisarai. Juk mes jų nerenkame, juos paskiria. Atšaukti mes jų negalim ir jie vadovauja visam paradui ir visoje Europoje. Valstybėse kyla nepasitenkinimas. Ne tik mes čia su jumis apie tai šnekamės, visa Europa apie tai šneka. Visoj Europoj yra žmonių, kurie nenori atiduoti savo valstybės galių, savo suverenių galių Briuselio komisarams. Aš manau, tas procesas stiprės. Man kelia nuostabą mūsų valdžios įsivaizdavimas, kad mes dabar atsisakę savo lito, atsisakę visko apskritai, kas yra siejama su valstybės suverenumu, kad mes gausim kažką mainais tokio labai teigiamo.

Aš dar suprasčiau, kad mes įsijungėm į darinį, turint omenyje Europos Sąjungą, kuris yra tikrai stabilus, kuris įrodė, kad turi jau neabejotinai ateities perspektyvą. Tuomet dar gal būtų galima aukoti, galima būtų šnekėt, kad aukojam savo teisę, instrumentus, nes ten mums bus garantuotas visokeriopas stabilumas, saugumas. Bet dabar pasižiūrėkim, kas gi vyksta toje teritorijoje, toje Europos Sąjungoje, iš kurios mes tikėjomės stabilumo? Kalbant apie finansinius instrumentus reiktų dar vieną dalyką pasakyt. Daugelis tų problemų, kurias aš iškėliau, pavyzdžiui, santykiai centrinio banko ir vyriausybės, ar skolintis iš pasaulio rinkų ar iš savo centrinio banko – tai yra pasaulinio masto problemų dalykai ir tikrai čia ne mūsų nosiai. Mūsų valdžia jų viena išspręst negali, jiems net nereikia to, kaip nuodėmės primest, net jeigu jie ir norėtų, negalėtų to padaryt, jie būtų sudoroti. Šitą viską mes suprantam, bet valdžia, kad ir premjeras, pavyzdžiui. Jis turėtų apie tai nors pusę lūpų užsimint, kad mes matytume, jog jis supranta tuos dalykus, o dabar aš klausau ir nematau, negirdžiu niekada iš jo apskritai supratimo va šito problemų lauko, kurį aš išdėsčiau. Kad jis negali jų pakeist šiandieną. Didelės valstybės kol kas sau to negali leist. pabandė, gavo iš karto per ragus ir Kinija ruošiasi labai atsargiai tokiems radikaliems žingsniams. Tai aišku, kad čia ne mūsų nosiai, bet jūs nors parodykite, kad jūs susigaudote. Dabar aš klausau ir toks įspūdis, kad tai na… man net šiek tiek nepatogu jiems aiškint tai ką aš kalbu, tai jie man turėtų aiškinti, jeigu dedasi profesionalais. Taip, kad aš netgi šiek tiek nepatogiai jaučiuosi aiškindamas tokius dalykus, tai jie turėtų mums visiems paaiškinti, ir pasakyt: deja daugelis tų problemų kol kas mums yra neišsprendžiamos, nes čia yra tokio didžiulio masto geopolitinės problemos. Bet dabar… dar apie tą jų naivų išsivaizdavimą, kad mes aukojam savo pinigą, savo muitus, galimybę muitus imt, galimybę mokesčius nustatinėt, galimybę savo įstatymus priiminėt aukojam vardan stabilumo.

Pažiūrėkim į tą teritoriją, iš kurios mes tikimės to stabilumo. Daugelį kartų sakiau: visos Europos Sąjungos valstybių biudžetai yra deficitiniai jau daugelį metų. Kiekvienais metais jie turi skolintis, kad padengtų biudžeto deficitą, kitaip sakant, daugiau išleidžia, negu surenka mokesčių. Kadangi jau daugelį metų ir dešimtmečių šitai daro, išaugo skolos. Skolos yra tokio masto, kad jų grąžint, labai stipriai nenuvertinus, neįmanoma. Net ir nuvertinus dar nežinia, kaip tai būtų padaryta. Be grandiozinės infliacijos, grąžint trilijonų skolų  nėr jokios galimybės, jeigu tavo biudžetas visą laiką yra deficitinis, o dar užsienio prekybos balansas irgi daugiausiai, daugumoj valstybių deficitinis. Pavyzdžiui tos pačios Prancūzijos. Ji metai iš metų turi po keliasdešimt milijardų užsienio prekybos deficito. Tai kokiu būdu jūs grąžinsit skolas? Jeigu jūs prekyboj turit minusą, mokesčių surinkime visada daugiau išleidžiat negu surenkat, tai kaip skolas grąžinsit? Ir panašu, kad jie net nežino kaip padaryt, supranta, kad jau matyt grąžint neišeis, skolinasi toliau, kai tik bando taupyt, krenta vartojimo lygis, krenta mokesčių surinkimas, didėja biudžeto deficitas, kitaip sakant, uždaras ratas. Gyvenant ne pagal kišenę, šiandieną kokį sprendimą bepriimsi – visi  blogi. Ir dėl to padėtis blogėja ir blogės. Europos Sąjungoje, į kurią  mes įstojom, tikėdamiesi stabilumo ir vardan to mes atsisakom visko, tame tarpe ir to valdžios instrumento įtakot ekonomiką, pinigo. Gamyba Europoje yra iškelta į Aziją, užtat yra didžiulė bedarbystė. Ir kaip dabar galima darbo vietas sukurt, jeigu jūs gamybą iškėlėt? Turiu omenyje tų paprastų buitinių prekių gamybą. Jeigu muitų taikyt negalit, jeigu jų neturit? Tuomet neturit galimybės įtakot savo pinigų vertės užsienio valiutų atžvilgiu ir taip atpiginant gamybą savo šalyje, padaryti ją konkurencingą  kinietiškoms prekėms, pavyzdžiui.

Ne tik Lietuva tų instrumentų neturi, jų neturi ispanai, italai, niekas Europos Sąjungoje neturi. Vieninteliai vokiečiai dar laikosi dėl to, kad gamina prekes su didele pridedamąja verte ir gamina, jeigu taip galima pasakyt, gamybos priemones. Jie išlaikė gamybos priemonių gamybą, bet čia būtų atskira kalba… Tarp kitko per pastaruosius keletą metų, eksportas į Europos Sąjungą Vokietijos išaugo, o visų kitų šalių atitinkamai sumažėjo. Visos šalys  santykyje su Vokietija patiria nuostolius ir sklinda jų protesto šauksmas. Jos nepatenkintos Vokietijos dominavimu. Vokietija taip pat nepatenkinta, ji irgi nebeturi savo instrumentų. Vokiečiai neturi muitų, neturi įstatymų viršenybės, negali kontroliuoti imigracinių srautų, o imigraciniai srautai kiša po Europos Sąjunga  uždelsto veikimo bombą, ji neišvengiamai  anksčiau ar vėliau sprogs. Ir dabar žiūrėkit,  paskutinis bandymas, tokiais užkeikimais gelbėti padėtį, aš turiu omenyje Europos Sąjungą. Jie nutarė kitaip skaičiuoti BVP – bendrą vidaus produktą. Dabar į bendrą vidaus produktą bus įskaičiuojamos pajamos už prostituciją, už narkotikų prekybą ir už kontrabandą. Kaip jie apskaičiuos nežinau, bet  skaičiavimai jau yra padaryti ir taip padidinamas BVP, tada skola šiek tiek sumažėjo, padidėjusio BVP atžvilgiu. Suprantate,  prasideda vaikiški žaidimai, tokia saviapgaulė. Dabar šito perskaičiavimo kontekste anglai su olandais turi primokėt papildomai pinigų. Pas juos padidėjo BVP, priskaitė prostituciją, kontrabandą ir Briuselis reikalauja iš Londono papildomų įnašų. Anglijos premjeras  kategoriškai atsisakė mokėti, tai čia tik dar vienas skandaliukas, kurių Europos Sąjungoje galybė… Kaip jie dabar dar elgiasi? Jungtinės Valstijos didžiuliais kiekiais spausdina dolerius ir vadina tai „kiekybiniu suminkštinimu“. Kokios frazės… Siekiant apgaut save, ar kaip?

Tai yra paprastas pinigų spausdinimas ir už juos superkamos  bevertės hipotekos obligacijos ir vertybiniai popieriai, kurių šiaip nieks nepirktų. Tai yra paprasčiausias pinigų į rinką išmetimas. Dabar Amerikonai tai baigia, o Europos Sąjungos centrinis bankas pradeda. Apie ką dar pas mus niekas nekalba ir man vėl keista – ar to nežino žmonės? Prieš porą ar trejetą metų rezervinių valiutų emituotojai susitarė, kad jie koordinuos veiksmus, kad nebūtų spekuliacijos tų rezervinių valiutų lauke. Yra „svopiniai“ susitarimai, vadinasi, jeigu kažkur trūksta pavyzdžiui svarų sterlingų euro emisijos zonoj, duos centrinis bankas. Kitaip sakant yra pasaulinis susitarimas, kad nebūtų svyravimo ir nebūtų galima spekuliuoti tomis rezervinėmis valiutomis. Ir štai čia matome: vieni baigia tą beprotišką pinigų emisiją, kiti pradeda. Šitie baigs – japonai pradės. Toks veiksmų planas pasauliniu mastu. Tai rodo, kad krizė yra nesprendžiama. Kriziniai reiškiniai gilėja, procesas eina vis blogyn ir jie bando grynai mechaniškais būdais arba tokiais visokiais na… kaip amerikonai buvo įvedę, vadinamą kreatyvinę buhalteriją. Jie leido apskaityt balanse esančius aktyvus ne šiuo momentu esančia rinkos verte, bet taip kaip jiems norėtųsi. Žinoma, visi parašė labai gerus balansus, bet juk tai apgaulė. Ir normalūs žmonės tai supranta. Visas pasaulis apie tai dūzgia. Aš sėdžiu prie staliuko ir kažką dėstau ne pats viską išsigalvojęs. Tai paimu iš pasaulio spaudos, iš pasaulio analitikų, kurie kelia tą patį klausimą: kaip jūs ruošiatės išspręst šitas besikaupiančias problemas, jeigu einate problemų gilinimo linkme? Kodėl aš apie tai kalbu? Ogi todėl, kad mūsų valdžios viltys, kad atsisakius lito mes įstojam į kažkokią stabilumo zoną, niekuo nepamatuotos. Paliečiau tik pačios Europos Sąjungos reikalus, o dabar dar pažiūrėkim šiek tiek plačiau, kas irgi gresia didelėmis permainomis.

Pirmiausiai, šiandieną tarp valstybių yra sudaromi „svopiniai“ susitarimai. Jų yra jeigu ne šimtai, tai tikrai dešimtys. Kada valstybės prekiauja tarpusavyje savo valiuta. Pavyzdžiui, jei Lietuva prekiautų su Latvija latais ir litais. Bet dabar jau nei latviai neturi savo lato, nei lietuviai neturės savo lito. Ir mes nori, nenori turėsim prekiauti per užsienio valiutą. Kas iki šiol ir vyko visam pasaulyje. Pagrindinė prekyba vyko doleriais, šiek tiek mažiau eurais ir kitomis valiutomis. Ir štai pasaulis pereina prie tos „svopų“ sistemos, pavyzdžiui anglai jau yra sudarę „svopinį“ susitarimą su kinais. Galybė jų yra. Visas pasaulis sudarinėja šituos susitarimus. O ką tai reiškia? Po truputį yra klibinamas rezervinių valiutų pamatas. Tuo pačiu ir euro pamatas, į kurį mes čia taip džiugiai… prie kurio prisijungiam, tai vienas dalykas. Toliau yra Briks šalys – Kinija, , Rusija, Pietų Amerika, … Jų gyventojai sudaro didžiąją pasaulio dalį. Šios šalys taip pat jau kalba apie savo banko kūrimą, alternatyvas pasaulio bankui ir tarptautiniam valiutos fondui, apie savo pinigų emisiją. Kiniečiai kuria Azijos investicinį banką, kuris bandys irgi būti alternatyva tarptautiniam valiutos fondui. Kitaip sakant, procesai eina iš visų pusių. Galėčiau labai daug vardint tų reiškinių, kurie suponuoja na… rimtas permainas ir netolimoje ateityje jos palies eurą. Prasidės kažkokie tai virsmai, o mes atsisakom galimybės šitoj permainų jūroj turėti savo burlaivį su savo valiuta. Mes jau būsime priklausomi nuo Briuselio ir jo veiksmų.

Vienas turbūt iš pačių įdomiausių pastarojo metų įvykio yra Šanchajaus aukso biržos atsiradimas. Kiniečiai naudodamiesi tuo, kad yra šiuo metu dirbtinai sumažinta aukso kaina, tuo naudojasi ir supirkinėja tą auksą, plius patys tą auksą iškasa. Aukso poreikis auga,  čia galima būtų parodyti tokias statistikas. Taigi aukso poreikis pasaulyje auga, o kaina mažėja. Atrodo nonsensas, bet jis turi gilią prasmę, turint omeny tas pasaulines valiutas ir jų krizę. Kadangi reikia išlaikyti šiandieną dolerio reikšmę, tai kad žmonės nebėgtų su savo investicijomis į auksą, matydami tuos krizinius reiškinius, yra dirbtinai mažinama aukso vertė, rodant, kad matote, čia nieko tokio nėra su tuo auksu nėra kitos alternatyvos, tik doleris, tik doleris. Ten viskas auga ir ten augs, imkit dolerį, o ne auksą, sklinda apgaulingas šauksmas. Ir dabar oficialiai kiniečiai turi tą aukso kiekį vienokį… ką jie oficialiai deklaruoja pasaulyje, bet yra galybė analitikų, kurie mano, kad jie to aukso turi gerokai daugiau. O kadangi aukso kaina šiandien yra dirbtinai numažinta, tai ta Šanchajaus aukso birža gali virsti visiškai naujo kainų lygio nustatymo vieta. Sakykim ji pareiškia, kad mes parduodam auksą su pristatymu. Čia reikia dar vieną dalyką žinoti, kad dabar pasaulyje auksu yra prekiaujama dažniausiai be pristatymo, yra sudaromi kontraktai aukso pirkimui, bet nei tie ruošiasi parduot, kurie atsieit parduos, nei tie, kurie atsieit pirks, nori pirkti. Tai yra grynai spekuliacija, vadinama popieriniu auksu ir va tų sandorių, to popierinio aukso yra sudaryta daugiau negu iš viso to aukso yra. Ir kiniečiai tuo nepatenkinti. Juo labiau, kad jie turi tų dolerių iš amerikonų gavę, kurie taip pat nuvertėję, jie nori kažkaip išsaugot savo perkamą galią.

Tai vienas dalykas jie tuos dolerius dabar kiša kur tik gali, o tuo pačiu, na yra labai rimtos analizės žmonių, kurie stebi tuos įvykius, kurie sako, kad panašu, kad kiniečiai ruošiasi per tą aukso biržą Šanchajuj, nustatyt visiškai naują aukso santykį, aukso kainą. O kai tik tas santykis bus… jis turi atitikt realią aukso paklausą šiai dienai, jeigu jiems tas pavyks, arba jeigu jie tam ryšis – automatiškai sužlugs visa susiklosčiusi rezervinių valiutų sistema pasaulyje. Ir euras taip pat. O mes jau būsim toj euro zonoje, savo valiutos nebeturim. Taigi štai aš išvardinau tik keletą punktų, kurie rodo, kokių perversmų galima tikėtis artimiausioje ateity. Ir dėl to tam kontekste man yra nesuprantamas valdžios noras atsisakyti savo ekonomikos vairo, apskritai savo ūkinio gyvenimo. Dabar, jeigu jau mes apie tai šnekam, aš paminėsiu porą dalykų, kurie man atrodo yra nesuprantami daugeliui žmonių. Dažnai aš komentaruose skaitau: o kas čia blogo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos spausdina tuos pinigus ir jų skola ten tokia milžiniška. Kas gi čia tokio blogo mums? Arba kad ir Europos centrinis bankas, japonai va dabar spausdina irgi be saiko, anglai spausdina. Iš tiesų viskas yra elementaru. Įsivaizduokit, kad jūs pavyzdžiui Lietuvoj, Lietuvos maste, štai yra išleistas tam tikras kiekis litų. Kadangi nėra dengtas auksu kaip ir kitos valiutos šiais laikais, tai yra maždaug atitinkantis daiktų masei. Va vienoj pusėj yra pinigo kiekis, kitoje pusėje yra daiktų kiekis. Ir atitinkamai tas daiktas kainuoja pagal tą pinigų kiekį. Jeigu mes padidinam pinigų kiekį – atitinkamai pabrangsta visi daiktai – infliacija. Tai štai tas pinigų spausdinimas Jungtinių Valstijų, jisai numeta ant viso pasaulio infliacinius procesus, jie atskiedžia pinigų masę.

Praktiškai va toks pinigų spausdinimas padaro beverčiu taupymą. Nes jūs dabar, būdamas 25 metų, pradedate dirbti. Tarkim jūs kas mėnesį atidėsite ten kažkokį pinigėlį, bet kadangi yra spausdinami niekuo nepadengti pinigai, tai pinigų vertė nuolat krenta ir tas jūsų taupymas išvirsta į nieką. Tuo labiau, kad dabar bankai, patys žinote, už indėlius praktiškai duoda nulines palūkanas. Čia dar vieną reiškinį reikia paminėti, kurį užmiršau, kalbant apie tariamą Europos Sąjungos stabilumą. Kodėl Europos centrinis bankas padarė palūkanų normą 0.05? Jis siūlo komerciniams bankams pinigus praktiškai jau veltui, tai irgi rodo krizinių reiškinių mastą. O palūkanos komercinių bankų centriniam banke jau yra minusinės. Yra visokeriopai skatinama mest pinigus į rinką, skatint vartojimą, bet procesas įstrigęs ir  nejuda. Taigi štai kaip sakiau, tas pinigų spausdinimas  nėra toks nekaltas, kaip atrodo. Jis mažina mūsų visų santaupas, jis brangina daiktus, dėka to vyksta infliaciniai procesai, bet tai dar ne viskas.

Kada yra spausdinami va taip pinigai be saiko, paimkim Jungtinių Valstijų pavyzdį. Tie, kur po 85 milijardus kas mėnesį spausdina va pastaruosius čia metus, tie pinigai patekę į rinką, dažniausiai nueina į tuos vadinamus „ateities sandorius“. O kas tie „ateities sandoriai“ yra? Tai tokios pačios spekuliacijos, kaip ir su popieriniu auksu, bet spekuliuojama viskuo – nafta, dujomis, grūdais, kuo tiktai jūs norit. Kaip tai yra daroma? Susitariama, kad jūs po metų nupirksit iš manęs naftą už tokią kainą. Tai yra virtualus sandoris, grynai spekuliacinis, bet tas spekuliacinis sandoris iškelia naftos kainą, tada atitinkamai buitinė nafta irgi pabrangsta, tada pabrangsta mums benzinas, pabrangsta viskas kas yra susiję su nafta ir va tie jų spekuliaciniai žaidimai, pabrangina mums visiems, visame pasaulyje gyvenimą. Ir kaip puikus pavyzdys, kokio masto yra tas spekuliavimas, spekuliacinis antstatas naftos, buvo atvejas prieš keletą metų, kai nafta, kainavusi 150 dolerių už barelį, po dviejų savaičių jau kainavo tik 50, o dvi savaitės prieš tuos įvykius visi analitikai šnekėjo, kad kaina naftos augs, nes vartojimas mat didėja, rasdavo visokių įmantrų žodžių.  Staiga po dviejų savaičių – 50 dolerių. Štai jums parodo mastą spekuliacinio antstato, o visą tai yra iš tų tuščių pinigų, tai betarpiškai atsiliepia mūsų gyvenimui ir visi tie, kurie mano, kad tai mūsų neliečia,  ko mes čia pergyvenam dėl Amerikos skolų pavyzdžiui, tai mes mielai nepergyventume, jeigu tos skolos tiesiogiai neatsilieptų mūsų gyvenimui.

O jeigu tie pinigai nueina pavyzdžiui į grūdų rinką, tai dirbtinai iškelia grūdų kainas, atitinkamai mums  net duona pabrangsta. Taigi štai aš tik trumpai apibrėžiau tą problemų ratą, į kurį mes neišvengiamai pateksim, mes jau dabar jame esam. Ir todėl savo pinigo, kaip instrumento, turėjimas, man atrodo, tikrai nepakenktų. Kitas dalykas, kad nieko dramatiško neatsitiks. Na atsisakėm mes to savo lito, jeigu reikės – vėl įsivesim. Tai nėra nepataisomas dalykas, jau ne pirmąkart per 100 metų pas mus keičiasi valiuta. Tik dar sykį norėčiau grįžti va prie to pinigų perkamosios galios išsaugojimo. Ne aš vienas juk prognozuoju tos finansinės sistemos griūtį, jeigu čia tik aš vienas apie tai kalbėčiau, tai būtų galima išvis nekreipt dėmesio į mane, bet apie tai kalba milijonai analitikų visam pasaulyje, tai reikėtų galvot mūsų valdžiai kaip išsaugot mūsų tuos varganus pinigėlius, sukauptus per šituos 20 metų, kaip išsaugot jų perkamąją galią. Prisiminkim, kaip nepriklausomybės pradžioj Vagnorius sakė: „neimkit pinigų iš bankų, laikykit, mes paskui jums grąžinsim“. Tai buvo visiškai neteisingas šūkis, reikėjo sakyti „pirkit, ką galit, pirkit tai, ką paskui galėsit parduot ir atstatyt savo pinigų perkamą galią“. Juk tada buvo tokios galimybės, nes Lietuvoj jau buvo infliacinės kainos, o dar didelėj Tarybų Sąjungos dalyje buvo senos. Pavyzdžiui, pas mus degtukų dėžutė jau kainavo 10 kapeikų, o  kažkur jinai kainavo 1 kapeiką. Ir taip buvo galima, nupirkus kažkokius daiktus, palaukus, pardavus paskui, išsaugot tą pinigų galią perkamąją, kurią tu buvai sukaupęs. Šitas mano teiginys yra skirtas daugiau pamąstymui žmonėms, kad jie negalvotų, kad mūsų laukia ateitis be dūmų. Reikia tiesiog įvertintų galimybę, kad gali būti ir blogiau. Ir jeigu ateis tas momentas, tai tada jau netikėkit tais, kurie sakys: „laikykit pinigus banke, mes jums visus paskui atiduosim“. Tokios štai mintys kyla, išklausius mūsų premjero ir kitų valdžios žmonių džiugesį, atsisakius savos valiutos ir savo pinigo.

Rolandas Paulauskas

tekstą užrašė Rima Paukštelienė

Šauksmas.lt

24 Replies to “Atsisakom VISKO?…(video)

  1. Dėl pinigo. Mes galim turėt tą pinigą, bet kas bus, jei dėdė iš Amerikos ar Rusijos supirks didelius kiekius mūsų pinigų pagal kursą, o paskui staigiai įmes juos visus atgal?
    € mums suteiks finansinį stabilumą. Mes turėsim ilgalaikę naudą.
    Man gaila, kad € neįsivedėm dar prieš krizę, būtume neturėję tokių katastrofiškų padarinių.
    Įtariu, nebūtų nei tų naktinių reformų, nei tų buožgalvių valdžioj.

    1. Tu tikrai tiki tuo ką rašai???? Krizes ir naktines reformas sukūrė ne litas, argi sunku suprasti, kad dėdės iš sisteminių partijų dirbo blogus darbelius patamsyje. Tau atsakau, per tuos 24 nepriklausomybės metus koks dėdė pabandė spekuliuoti litu? O dabar rimtai, kur ES tu matai finansinį stabilumą????? Na gerai gal reiktų paklausti kokie kriterijai pas tave apibūdinantys finansinį stabilumą? Maniškai pagrindiniai 5:
      1 Valstybes skola neviršija 2 procentu biudžeto.
      2 Pagrindinis šalies turtas priklauso valstybei arba savo šalies piliečiams.
      3 Gyventoju perkamoji galia didėja.
      4 Valstybes importo eksporto balansas teigiamas.
      5 Plečiasi pramoninis gamybos sektorius, kuris yra pelningas ir efektyvus.
      Taigi šiems kriterijams euras ir ES direktyvos tik blogina situaciją, paprasčiausias pavyzdys, tokie simptomai ištiko visą ES sąjungą, o visas blizgesys tik skolintų pinigų dėka. ES nėra valstybių ekonominė sąjunga, ES yra privačių finansinių korporacijų nuosavybė, o visos šalys sudarančios tą sąjungą yra pasmerktos skolintis iki kol galutinai praras savo realius aktyvus finansinių korporacijų naudai.

  2. Visumoje taupyti pinigus nėra prasmės ar tai būtų litas ar euras ar dar kažkas. Tiesiog reikia transformuoti į kažką realaus. Aišku kadangi esam "ant kelio" tai ir tai problematiška. Normaliai visuomet šiek tiek gelbėjo auksas natūroje. Tiesiog eiliniams žmonėms elgtis kaip elgiasi protingos valstybės. Bet iš principo mes tikrai ne tie kurie įtakojam procesus pasaulyje. Esmė kaip gudriau prisitaikyti ir pasinaudoti esama sistema. Kaip ten bebūtų sovietmečiu lietuvybė tik sustiprėjo realiai neturėdama jokių svertų savo rankose. Dabar situacija žymiai blogesnė nes žymiai geriau veikia vakarietiška demagogija. Tiksliau visiška tuštybė. Dėl ekonominės situacijos tai akivaizdu kad niekas nieko nesupranta kaip tai veikia. Kažkaip viskas savaime juda ir nežinia kur. Apie kažkokias išeitis niekas negalvoja. Jų net nėra. Visiškas krachas ir viskas iš naujo. Aišku visi nežmoniškai priklausomi nuo sistemos. Čia ne smetoninė Lietuva kur ūkininkai dar nesenai buvo pakeitę apkaustytus kelmus į metalinius plūgus. Praktiškai gyveno patys iš savęs. Ir tokiu natūriniu būdu gyveno didžioji gyventojų dalis. Dabar net sunku suvokt galimus neigiamus padarinius kad viskas "užstringa". O tai neišvengiamai nutiks. Tik laiko klausimas.

  3. Lietuvai yra vienas kelias, reikia jungtis į vakarietiškas sąjungas. Mes buvom okupuoti Rusijos daugiau nei šimtą metų ir dabar turim istorinę galimybę sugriaut tą imperiją. Atėjo laikas rusams sugrįžt į 14 a. Rusija vos laikosi ant kojų. Dar porą butelių degtinės ir grius ant šono. O tada gausim Karaliaučių, teritorijas iki Minsko. Žodžiu viskas eina geryn.

    1. Tu matyt arba nezinai arba pamirsai kaip Lietuva kariavo 300 metu su kryziuiciu ekspancija is tos taip vadinamos Europos, o rimtai kalbant tu matyt nesuvoki, kad ir ta Rusija jau pasikeite per tuos 24 metus, zinai, kad atrodytu ne mano neapmastytas teiginys, kaip manai kodel Brazilija, Kinija, Indija, Pietu Afrika nemato jokios alternatyvos sajungos neis su ES nei su Jav ir jie pasirinko kita alternatyva, cia ir butu kulminacinis klausymas, tu manai, kad esi protingesnis nei Indijos ar Kinijos salies vadovas?

      1. Europiečiai ir amerikiečiai nenori jungtis su papuasais, o ne atvirkščiai.
        Kaip ir žmonės, taip ir valstybės renkasi draugus pagal save.
        Kultūringi renkasi draugus kultūringus, o tokios šalys kaip Rusija bando susidraugaut su Feudalistine Fašistine Indija, Rasistine Pietų Afrika, Oligarchine Neofeodalistine Brazilija. Apie Kiniją, kur gamyklose aštuoniolikmečiai darbuotojai nuo gamyklų stogų šokinėja, o šiaurėje neturi net pasų, kad neišsilakstytų visi nėra ką ir kalbėt. Siūlyčiau tą BRIC sąjungą vadinti Čiurkistanu ir rusams ten ir vieta. Į tą BRIC sąjungą dar Britai prisijungs 2016 metais. Šauniai čia Putinas rusams Rodšildų pavalkus uždėjo.

        1. Rolandas pateikė puikių pvz apie europiečių civilizuotumą. Dar įvertinus kad viduramžiais sudegino ant laužų apie 9 milijonus, o lietuvių tame skaičiuje apie 120 tūkstančių tai civilizuotumo lygis tikrai aukštas. Tik kokia suirutė ir vėl visi pasirodytų visu gražumu.

        2. Primink kaip ten tie civilizuoti baltaodziai europieciai, amerikieciai renkasi ar jungiasi…….. kaip ten isejo su Obama……. arba kaip visas baltaodziu pasaulis parkrito po praeityje buvusia klajokliu arabu semitu gentim, dabar vadinama zydais…… kazka zmogau tu is lempos cia skiedi…..Tu apie Rotsilda taip skiedi, kad atrodo tu butum 1 is jo klano tarnu.

          1. Nemanau, kad žmogaus rasė yra lemiantis faktorius. Jei turėtum draugų meksikiečių, afrikiečių, arabų ir tt. taip nekalbėtum.
            Prieš 500-700 metų Ispanija buvo labai spalvota, o dabar? Ir kas gimsta iš tokių kultūrų mainų:

            Kiek arabiškų, kiek afrikietiškų motyvų.
            Viskas yra kultūros ir pagarbos klausimas. Kol gerbi mane kaip žmogų, gerbi mano laisvę ir asmenybę, aš tavo draugas, o kai taip nėra – viskas atsitinka kaip atsitiko su tais, kurie ilgus metus niekino mus ir dabar jų nebėra tarp mūsų. Nors jų kova ir ryžtas už savo valstybę mane žavi, bet su palestiniečiais jie elgiasi lygiai taip pat, kaip ir su mumis. Istorija visada kartojasi du kartus…
            Taip pat aš kaip 'potencialių žmonių' neniekinu ir rusų. Dabar aišku jų visuomenėje santykiai panašūs į santykius tarp žvėrių, bet nėra ko stebėtis. Jie jau 20 metų gyvena žiauraus neofeodalizmo ir banditizmo sąlygomis, prieš tai gyveno 70 metų bolševikinėje santvarkoje, dar prieš tai 300 metų baudžiavoje. Bet atrodo, kad tam ateina galas. Su internetu į Rusiją ateina laisvė. Tai mąstymo, minčių raiškos laisvė. Spygliuotos vielos tvorą galima nugriauti greitai, bet išgriauti ją galvoje reikia laiko, gal net viso gyvenimo. Didžiuosiuose Rusijos miestuose jau praėjo beveik 10 metų nuo to laiko, kai internetas plačiau atvėrė duris į laisvę, o Rusijos regionuose vos metai ar keli. Manyčiau dar 10 metelių ir pamatysim naujos visuomenės gimimą, jei neatsitiks taip, kaip Kinijoje ar Šiaurės Korėjoje. Tuo labiau, kai matai, kad Putinas šoka pagal britų dūdelę…
            Bijau, kad britai gali atimt iš rusų tautos šią laisvę.

          2. Na apie rases pats pasakei, kad ES ir JAV su papuasais nenori tureti nieko bendro….. na tiek to pasakei tai pasakei.
            Del Rusijos ateities prognoziu tu visiskai nenusimanai, tik spelioji ir fantazuoji, pasidomek apie tokia Gaidaro vyriausybe, tokius kaip Ruckojus, Ziuganovas, Ciubaisas………
            Sitas zmogus tau papasakos kokia situacija buvo Rusijoje ir rusai daugiau i tuos laikus niekada negris, jie geriau interneta atjungs ir naudosis tik vietiniu, o Es ir jav neisgyvens jei Brics kolonijos issivaduos is tokios sistemos.

          3. Na jo nbendrazygiai pasakojo, kad jis apsirgo ir netrukus mire po susitikimo su Jav zurnalistais, kada buvo pasidometa tais zurnalistais isaiskejo, kad nei tokio leidinio, ne tokiu zurnalistu nerasta. Kaip tau gerai, kad yra Putinas, pvz skauda galva po vakaryksciu isgertuviu- zinai kas kaltas -Putinas….

    1. Kalba paprastas isdavikas ir iki galo nepasako kas ka patvarke ar Donbasas atidonbasino Kijeva ar Kijevas atkijevino Donbasa su Lugansku. Kazkaip 40000 zuvusiu siame konflikte neverta demesio. Zydu oligarxai su menedzeriais is Jav valstybes departamento nori lengvos pergales, bet panasu, kad iklimpo arba prakis visa operacija iki pabaigos, sitaip jie pigiai suprivatizavo Ukraina, ne milijardo doleriu neisleido, o dabar tures nesti savo manta su talmudu po pazastim i Izraeli.

  4. Na ir gerai prajuokinai su to slektos komentaru, ipac apie tai kaip rusai subombardavo Donecko aerouosta, tu gal pasiziurek kaip atrode tas aerouostas iki xaxolu bombardavimo pradzios, kuriame dalyvavo ir tie patys lenkai bei Jav samdiniai is Academi, dar pridursiu, kad ginant ta aerouosta zuvo ne tik sukileliai, bet ir aerouosto didzioji dauguma darbuotoju iskaitant ir moteris.
    Suvokiu, kad dirbi trolio darba siame forume, tai bent buk profesionalesnis ir naudokis rimtesne medziaga.
    Tas tavo slekta, taip pat nezino istorijos arba dedasi nezinas kaip ir Tuskas Putino vizito metu, tai va Putinas jam graziai atreze, kad pirma Ribentrovo pakta pasirase lenkai del Cekoslovakijos teritoriju aneksijos, o paskui Hitleris dejo ant tu slektu muziku ir smarkiai juos praretino. Na dabar jie to nebeprisimena jie tik prisimena kaip Rusai prievartavo ju bobas ir net tokius paminklus pradejo statyti, kazkoks issigimimas su ta nauja liberastine karta.

      1. Na papasakok kaip gali smogti valiuta, smogti gali tik kumstis i kakta, o tas tavo 15min, delpis, komjaunimo tiesa, alfa ir tt, opiumas mulkiams. Uztenka pasiziureti rimtu zurnalistu komentarus is vietos, kur vyksta ivykiai, o ne stebeti kazkokias psiaudo naujienas, is tu kas raso apie ivykius sededamas uz 100km arba perrasineje kokias nesamones is facebook. Na rubli Jav paliepimu nuvertino Rusijois centrinis bankas, kuris pavaldus pasaulio bankui, na kas is to, rusams pabrango importines prekes, vietines ne, eksportas suaktyvejo del rublio kritimo, na kaip tai gali pakenkiti Putinui, kurioje vietoje, kas link manes, tai as asmeniskai susitariau su Putinu ir jis man menesio pabaigoje israso ceki Litais, kai mudu taremes as jam paaiskinau pagal istatymus Lietuvoje atsiskaitoma tik litais, jis man net replikavo, jei reikes aukso luitais ar mesku kailiais neproblema ……

    1. Vat ka tu ten tokio protingo isgirdai? keliu aukstu keiksmazodziai, pazadejo padaryti Rusus, papasakojo savo sugalvota istorija…..vistos subineje yra daugiau smegenu nei to lenko makauleje.

Parašykite komentarą