Pasaulis

Kas nutiko Juodojoje jūroje? Rolandas Paulauskas

2018 gruodžio mėn. 01 d. 16:00:11
Ričardas ČEKUTIS

JAV Senatas užvakar priėmė rezoliuciją, smerkiančią „provokacinius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą“, o prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) atšaukė savo susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, turėjusį įvykti G-20 susitikime Argentinoje.

JAV parlamentarai vienbalsiai pritarė dokumentui, kurį pasiūlė respublikonas Ronas Džonsonas (Ron Johnson) ir demokratas Krisas Merfis (Chris Murphy). „Šiandien Senatas ėmėsi žygių ir pasiuntė Vladimirui Putinui aiškią žinią, kad netoleruosime jo vyriausybės agresijos prieš Ukrainą Azovo jūroje. Mes griežtai smerkiame visus karinius Rusijos veiksmus, kuriais siekiama vienašališkai pakeisti tarptautines taisykles“, – pareiškė K.Merfis, nors jo minimas incidentas įvyko ne Azovo, bet Juodojoje jūroje.

Rezoliucijoje griežtai smerkiami Rusijos veiksmai ir raginama paleisti Rusijos sulaikytų Ukrainos laivų įgulų narius. Dokumente įspėjama, kad konfrontacija prie Krymo pusiasalio krantų destabilizuoja regioną ir didina įtampą.

Dėl šio incidento D.Trampas atšaukė planuotą susitikimą su V.Putinu, kuris turėjo įvykti Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo Argentinoje kuluaruose.

Vakar visi 24 jūreiviai iš Juodojoje jūroje Rusijos sulaikytų Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivų pervežti į Maskvą.

O Ukrainos prezidentas Petro Porošenka vakar pranešė, kad kol Ukrainoje galios karo padėtis, į šalį nebus įleidžiami 16-60 metų amžiaus Rusijos piliečiai vyrai. Teigiama, kad išimtys bus taikomos „humanitariniais atvejais“, pavyzdžiui, jei asmuo vyks į laidotuves. Karo padėtis nuo trečiadienio galioja dešimtyje Ukrainos pasienio regionų.

Be to, P.Porošenka tviteryje teigė, kad naujuoju draudimu siekiama užkirsti kelią Ukrainoje formuoti „privačias armijas“. Tai sakydamas, prezidentas turėjo omenyje Rusijos remiamus separatistus, 2014-ųjų balandį suformavusius dalinius, kurie kovėsi su Ukrainos pajėgomis rytinėje šalies dalyje.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas Paulauskas:

– Kad galėtume suprasti, kas įvyko, išsiaškinkime Kerčės sąsiaurio situaciją. Pirmiausia, reikia žinoti, kad ten yra labai negilu – tik keli metrai gylio, todėl norint nuplaukti iš Juodosios jūros į Azovo jūrą, kuri taip pat labai sekli, visais laikais reikėjo locmano. Ar tai buvo Tarybų Sąjunga, ar , ar tas sąsiauris dabar yra Rusijos žinioje – visada reikėdavo iš anksto rašyti prašymą, o tada locmanas vesdavo laivus per sąsiaurį. Kodėl tai daroma? Todėl, kad jei būtų leidžiama saviveikla, tai koks nors laiviūkštis, ne ten nuplaukęs, pakliūtų ant seklumos ir užblokuotų visą laivybą sąsiauriu. Dabar jau pastatytas tiltas ir ten praplaukti galima tik vienoje vietoje, kur specialiai padaryta didesnė arka. Ukrainos laivai, kaip ir visi kiti, iki minėto incidento naudojosi šiomis taisyklėmis ir iki tilto, ir po jo pastatymo… Rugsėjo mėnesį sąsiauriu pagal tą pačią tvarką praplaukė netgi Ukrainos kariniai laivai.

Sekmadienį anksti ryte trys Ukrainos laivai Juodojoje jūroje įplaukė į Rusijos teritorinius vandenis ir visiškai nereagavo į jokius signalus. Rusams kilo įtarimas, kad jie ruošiasi plaukti per tą sąsiaurį. Buvo bandoma su jais susisiekti, visa tai truko kelias valandas, tačiau jie nereagavo į jokius pasieniečių siūlymus – parašyti minėtą prašymą dėl locmano ir netgi į pasiūlymą juos praleisti be eilės. Tada jie buvo sulaikyti ir tai įvyko Rusijos teritoriniuose vandenyse, kurie rusams priklausė ir iki Krymo įvykių. Akcentuoju: tai vyko Juodosios jūros akvatorijoje, o ne Azovo jūroje, kaip pas mus mėgstama pasakoti… Kodėl tai svarbu? Todėl, kad JAV Senatas padarė pareiškimą dėl įvykių Azovo jūroje, nors ten jokių įvykių nebuvo… Tai stebina, bet greičiausiai tai rodo, kad jiems tokie dalykai tiesiog nesvarbūs…

Kodėl toks incidentas įvyko, nors prieš tai visi ten plaukiojo laisvai? Po įvykio P.Porošenka pateikė siūlymą Radai balsuoti, kad 60 dienų būtų įvesta karinė padėtis ir čia prasidėjo visas įdomumas. Radoje, kaip ten įprasta, kilo susistumdymai, muštynės, protestai ir skandavimai, kurie tęsėsi keletą valandų. Pas mus apie tai nekalbama, bet Rados deputatai atvirai kaltino P.Porošenką, kad jis visa tai daro dėl to, jog būtų išrinktas antrai kadencijai. Taip kalbėjo ir realūs kandidatai į prezidentus Julija Tymošenko, Olegas Liaško ir kiti. Ir tai suprantama, nes J.Tymošenko šiandien yra prezidentinių reitingų lyderė, ji turi virš 20 proc. palaikymą ir tikrai nepageidauja, kad dėl karo padėties tie rinkimai neįvyktų. Ji, O.Liaško ir kiti realūs kandidatai pasijuto P.Porošenkos mulkinami.

O dabar pažvelkime į P.Poro-šenkos padėtį. Reitingai rodo, kad jis vargu ar pateks net į antrą turą. Ką jam daryti? Nes visi tie, kurie pretenduoja tapti prezidentais, kalba: kai mus išrinks, mes priversime atsakyti už visa tai, kas įvyko per pastaruosius 4-5 metus Ukrainoje. O įvyko labai daug: buvo prarastos teritorijos, išvažiavo milijonai žmonių, dešimtys tūkstančių žuvusiųjų, gyvenimo lygis, kaip sako patys ukrainiečiai, krito tiek, kad reikės dar 20 metų, kad pasiektų Viktoro Janukovyčiaus laikų lygį… Jie mano, kad prie dabartinės situacijos privedė P.Porošenkos valdymas. Na, o P.Porošenka visiškai nepageidauja už visa tai atsakyti, todėl ir svarstykime, kam buvo labiausiai reikalingas šis skandalas… Juolab kad ir Vakarų reakcija buvo labai rezervuota į jo pasiūlymus atsiųsti ten karo laivus – vokiečiai jį atvirai pasiuntė toliau, o kiti tiesiog patylėjo. Čia tik pas mus, ką P.Porošenka bepadarytų, visada bus pateisintas, bet Vakaruose žiūrima kritiškiau.

respublika.lt

Parašykite komentarą